Prie TS-LKD prisijungiau 2001 m. Kaip šiandien ją matau?

Tikrai neišgyvename blogiausių savo laikų. Kaip ir po kiekvieno pralaimėjimo rinkimuose, skiriame laiko savirefleksijai ir pokalbiams su nariais. 

Vien per paskutinį mėnesį po kartą kalbėjausi kone su visų skyrių atstovais. Po šių susitikimų galiu tvirtinti, kad matymas dažnai sutampa. Visi pripažįstame ir didžiuojamės per kadenciją nuveiktais darbais, bet suprantame, kad valdant neeilines krizes, nevisada liko laiko pokalbiams.

Mums nereikia blaškytis. Išlaikykime, ką turime, ir atvirai kalbėdami, plėskime savo palaikytojų ratą. Pokalbis turi vykti ne vien skyriuose, bet ir su mūsų partijos remėjais, rinkėjais, skirtingomis visuomenės grupėmis.

Turime likti prie konservatyvaus mūsų partijos būdo ir nesiūlyti revoliucijų, kardinalių permainų. Taisyti reikia tai, kas neveikia.

Turime išlaikyti savo stiprybę – plačią bendruomenę, kurioje telpa visų požiūrių žmonės. Bendruomenė man nėra siaura vienodai mąstančių žmonių grupelė, bet skirtingų profilių bei pažiūrų žmonės, kurie vieni kitais rūpinasi, puoselėja žmogišką orumą ir galimybę saviraiškai bei individualumui.

Šiandien mums reikia nuoširdaus pokalbio, susitelkimo, atsinaujinimo tąsos, drąsaus, tvirto žodžio ir pozicijos Seimo batalijose. 

Mums reikia TS-LKD, kuri būtų visos Lietuvos partija, kuriai rūpėtų ir kuri kovotų už kiekvieną Lietuvos žmogų, stiprintų piliečių norą susisaistyti su mūsų politine bendruomene. 

Tokią partijos kryptį siūlau šiandien.